Bukoptimistas

Taip čia dar vienas bandymas laimėti SE Xperia x10 mini. Pirmasis buvo labai smagus. Nezinau.lt tinklaraštyje reikėjo spėti futbolo pasaulio čempionato finalinių rungtynių rezultatą ir dalyvius. Dalyvius pavyko atspėti. Trūko tikslaus rezultato spėjimo. Tenkinausi tik tuo, kad mano favoritai – ispanai – laimėjo.

Sony Ericsson Xperia x10 mini

Paskutiniu metu visur jaučiasi toks sujudimas dėl šio Xperia x10 mini aparačiuko. Kalba, rašo, pristato, giria ir peikia. Tad savaime susidomi, o galiausiai užsinori. Tuo labiau kai jau dairausi sumaniojo telefono. Kitaip sakant, užaugau iki sumaniojo telefono panaudojimo lygio. Kai nepakanka paprasto telefono naršyti internete, tikrinti pašto, orientuotis kelyje, daryti nuotraukas, dalyvauti socialiame gyvenime.

Mano SE telefonu evoliucija

Tai būtų išvis smagus Sony Ericsson kartos pratęsimas. Viskas prasidėjo nuo t28 modelio. Smagus pirmasis telefonas buvo. Prisimenu, kaip tetri žaidimo rekordus vis geresnius pasiekdavau. Dingus pirmajam pasirinkau K500i. Ilgai tarnavo ir išėjo į pensiją su įvairiomis ligomis. Z310i paprastas telefonas, kurį gavau iš tele2 už sutartį. Bet pasitaikius pakankamai gerai galimybei jį pakeičiau į K800i. 3G, moka gerai fotografuoti, pripratau prie tų galimybių ir jau reikia daugiau.

Dar kartą apie Xperia x10 mini

Akivaizdžiai nustebino Xperia x10 mini dydis, kai pamačiau parduotuvėje. Ir pirma mintis buvo kiek patogu naudoti tokį išmanųjį telefoną, naršyti internete, atlikti kitus veiksmus. Žinau, kad SE moka kurti patogų valdymą, prikišti smulkių dalykėlių, kurie pagreitiną įprastus, kasdienius veiksmus. Dar perskaičiau kelias apžvalgas ir tikiu, kad šio telefono dydis yra apgaulingas, o galimybės plačios.

Mažas telefonas, kuris moka daug.  Tad tikrai taip. Noriu šio telefono, kuris praverstų kasdieniniame gyvenime. Ir toliau tęsčiau draugystę su Sony Ericsson.

Vienoje savo eilinėje kelionėje autobusu iš Kauno į Panevėžio sugalvojau pasijungti telefoną prie kompiuterio ir pamėginti pamatuoti interneto greitį su speedtest.net.

Prieš išvažiuojat iš Kauno, kažkur ties Šilainiais buvo gautas toks rezultatas:

Kelyje visai netoli Kėdainių, ar stovint autobusų stotyje nelabai skyrėsi ir greičiai buvo apie:

Aišku su tokiu greičiu užtrunka atversti bent vieną kiek didesnį puslapį, nekalbu apie daugiau. Na bet iš bėdos, jei labai reikia, su trupučiu kantrumo puslapis atsiras kompiuterio ekrane

Kelyje už Kėdainių artėjant link Panevėžio atlikau dar vieną testą. Rezultatai panašūs į prieš tai buvusį:

Savo namuose atlikęs testą gavau rezultatą panašų į atliktą Kaune:

Visuose rezultatuose yra didelis ping laikas ir nestulbinantys greičiai.
Mieste tokio greičio pakanka telefonu naršyti internete ar kompiuteriu. Kelyje net telefonu naršant jausis greičio stygius.
Na bet svarbu kad yra kažkoks ryšys, teoriškai galima pasinaudoti, taip?

Vakar, spalio 11 dienos vakare 21:20 pradėjau Ubuntu 9.04 keitimą į Ubuntu 9.10. Baigiau apie 3-4 valandą nakties. Tikėjausi greitesnio įdiegimo, bet gavosi kitaip.

Ubuntu 9.04  terminale parašius „sudo do-release-upgrade -d“ galime ruoštis kelionei į naująją distribuciją, kuri vis dar bandymo stadijoje. Galutinė versija pasirodys spalio 29 dieną.

Vakar teko persisiųsti 1.8Gb programų atnaujinimų. Pusmetį naudodamas sistemą prisirašiau ir reikalingų ir jau nebereikalingų aplikacijų. Norint sėkmingai įdiegti naują Ubuntu versiją, teko viską siųstis. Tai truko apie dvi valandas. Vidutinis greitas buvo apgailėtinai lėtas. Visgi didėjantys procentai teikė vilties. kad tuoj persiųs ir įdiegimas įvyks greitai. Vėl klydau.

Likusį laiką sistema išpakavo paketus ir keitė su turimais. Gaila, kad atnaujinant per terminalą nerašo kiek liko iki pabaigos . Vis bėgančios eilutės ekrane varė į neviltį. Visiškai palūžau apie pirmą valandą nakties.  Patraukiau į lovą.

Atsikėliau apie 3-4 valandą ir išjungiau kompiuterį. Jau buvo viskas baigta. Pamačiau naująjį išjungimo vaizdą. Ryte pasitiko atnaujintas prisijungimo langas. Itin gražiai. Per atnaujintą „Įdiegti/ šalinti programas“, kuri dabar vadinasi „Ubuntu software center“, išmečiau nereikalingas aplikacijas. Taip pat su komanda „apt-get autoremove“ pašalinau jau nebereikalingus failus nuo atnaujinimo.

Ar vertėjo tiek laukti, gaišti laiką? Nors nusiskundimu neturiu. Viskas veikia kaip ir anksčiau, bet sugaišau keletą nakties valandų. Tinkamesnį laiką reikėjo rasti. Noras įdiegti šviežią Ubuntu sistemą nugalėjo. Jei iškils kokių didelių spragų ir nepatogumų, teks daryti švarų įdiegimą, kai pasirodys pilnoji versija. Taip pat truputi pakoreguoti kietojo disko particijas.

Prieš pora savaičių PC Mole pastate šviežio pieno pardavimo automatą.

Pagaliau išbandžiau. Gavau litrą pieno už litą, nors kaina 2 LT/ltr. Bet ką čia girtis. Kažkas daugiau sumetė, o likutis man liko. Teko tik litą primesti. Ačiū.

Pasirodo aparatas grąžos neduoda. Bet ir nebūtina sumesti lygiai du litus norint įsipilti . Pripila tiek kiek monetų įmetei.

Tik įdomu

Kada atveža pieną, kiek laiko pienas prastovi automate? Ar visi pinigai atitenka ūkininkams ar  dar yra kažkoks X tarpininkas?

Pa_google_nus paaiškėja pirmieji atsakymai ir įdomūs faktai. Pirmasis toks pieno išpilstymo aparatas atsirado Panevėžyje.
Ryte supilamas atvėsintas pienas, aparatas palaiko iki 4C laipsnių temperatūra. Aparate telpa 200 litrų pieno. Sveikintinas ūkininkų investavimas tokiu laiku. Patiems nereikia iš automobilių pardavinėti pieną ar vežti į perdirbėjams už 75ct.

Plačiau galite paskaityti apie aparatus, technologiją ir pirmąjį automatą Panevėžyje dviejuose lrytas.lt straipsniuose:

Iš pieno automato – skaniau!
Pieno pilstymo automatai atkeliaus iš Italijos

Buvau reklamos paveiktas. Taip galiu laisva ranka pridėti prie krūtinės ir pasakyti: man reklama daro įtaka. Ir dar kiti prekybininkų taktiniai žaidimai mane veikia. Įsigyjau Vilniaus alaus ir jį pamėgau.

Anksčiau šį alų nesiryždavau pirkti. Jis man pasirodė kaip eilinis alus su kiek didesne nei įprasta kaina. Bet prieš savaitę pamačiau reklamą televizijoje. O užvakar parduotuvėje užkliuvo akis už eilinės akcijos. Atpigintas Vilnaus alaus mažasis buteliukas, galvoje prasisuko matyta reklama ir pasiėmiau „akcijinio“ tamsiojo alaus, ir įprasto šviesaus.

Vilniaus alus pardavinėjamas 330ml ilgakaliuose buteliukuose ir 500ml kamštiniuose. Kaina kiek didesnė nei įprasto alaus, taip pat buteliai nėra depozitiniai. Lentynose radau trys alaus rūšys: tamsusis, kvietinis ir šviesusis. Visur parašyta „nefiltruotas“. Spėjau visus išbandyti ir visi trys patiko. Matyt atsibodo senųjų grandų kalnapilio, švyturio alaus skoniai. Norėjosi kažko naujo ir taip į mano gyvenimą atėjo Vilniaus alaus, kuriam kol kam teiksiu pirmenybę.

Vienintelis minusas: kamšteliai niekaip lengvai nenusisuka, nors turėtų. Reikia naudotis atidarytuvu arba pasiimti medžiagos gabalą į ranką ir sukti, kitaip kamštelis pjauna ranka. Na arba mano rankos per daug silpnos…