Bukoptimistas

Kiekvienas Ubuntu įdiegimas atneša įdomių netikėtumų. Po paskutinio karto stebuklingai dingo ratuko šoniniai mygtukai, nors prieš tai visada veikdavo. Teko eilinį kartą ieškoti problemos sprendimo būdo. Ubuntu sistemai  yra sudėtinga atpažinsi peles su daugiau mygtuku ir priskirti atitinkamas funkcijas.

Xorg.conf

Pirmasis variantas buvo xorg.conf faile teisingai aprašyti pelę, jos mygtukų skaičių ir funkcijas. Tikėjausi, kad nvidia automatinis geležies nustatymas ir xorg.conf failo generavimas viską sutvarkys. Bet deja. Bandžiau apsirašinėti tą failą pagal nurodymus, kuriuos radau

http://ubuntuforums.org/showthread.php?t=219894

http://ubuntuforums.org/showpost.php?p=1295974&postcount=13

Nuorodose pateikiama informacija kaip reikia teisingai apsirašyti daugiafunkcinę pelę ir priskirti mygtukams norimas funkcijas. Deja kiekvienas failo redagavimas, privesdavo prie xorg.conf klaidos krovimo metu.

HidPoint

Po to išbandžiau hidpoint programą. Kuri turėtų suderinti Logitech, Microsoft peles ir klaviatūras su Ubuntu. Bet savosios pelės neradau nurodytame sąraše (Logitech M305), išsirinkau notebook mouse tipą, bet ratuko šoniniai mygtukai taip ir nepradėjo veikti. Bent jau už grafinę aplinką programai pliusą duodu.

http://www.hidpoint.com/

Būdas rastas

Galiausiai vieno forumo temos pabaigoje radau truputi neaiškų, sudėtingai atrodantį, kaip pats autorius pavadino trial-and-error method. Išsiaiškinau kaip pritaikyti sau ir mano nuostabai suveikė. Pelės ratuko šoniniais mygtukais dabar galiu judėti į priekį ir atgal tarp naršyklės langų, katalogų, keturių darbastalio ekranų.

http://ubuntuforums.org/archive/index.php/t-967547.html trečias nuo apačios komentaras.

Kaip ką dariau

Pradžioje komanda kuri man padėjo įjungti tuos mygtukus: xinput set-button-map 10 1 2 3 4 5 8 9 6 7

Šią eilutę galima išskaidyti į keturias dalis:

• xinput – komandos pavadinimas,
• set-button-map – funkcija,
• 10 – pelės įrenginio ID,
• 1 2 3 4 5 8 9 6 7 – pelės mygtukai iš eilės: kairės, ratuko (vidurinis), dešinys, ratukas į viršų, ratukas į apačią, ratukas į kairę, į dešinę, ir kiti mano atveju nepanaudoti. 8 ir 9 yra būtent tie ratuko šoniniai mygtukai.

Ar mygtukai siunčia signalus tikrinau su komanda xev | grep ‘, button’

Paspausti šoniniai ratuko mygtukai

Su komanda xinput -list sužinojau koks pelės įrenginio numeris (ID)

Logitech USB Receiver  turi du skirtingus ID (10, 11). Nežinau kodėl taip yra, bet vieną kartą pamėginau su vienu, kitą su kitu ir išsiaiškinau, kuris ID valdo pelę. Beliko suformuotą komandą xinput set-button-map 10 1 2 3 4 5 8 9 6 7 įdėti į paleidžiamas programas (Sistema->Nustatymai->Paleidžiamos programos).

Taip čia dar vienas bandymas laimėti SE Xperia x10 mini. Pirmasis buvo labai smagus. Nezinau.lt tinklaraštyje reikėjo spėti futbolo pasaulio čempionato finalinių rungtynių rezultatą ir dalyvius. Dalyvius pavyko atspėti. Trūko tikslaus rezultato spėjimo. Tenkinausi tik tuo, kad mano favoritai – ispanai – laimėjo.

Sony Ericsson Xperia x10 mini

Paskutiniu metu visur jaučiasi toks sujudimas dėl šio Xperia x10 mini aparačiuko. Kalba, rašo, pristato, giria ir peikia. Tad savaime susidomi, o galiausiai užsinori. Tuo labiau kai jau dairausi sumaniojo telefono. Kitaip sakant, užaugau iki sumaniojo telefono panaudojimo lygio. Kai nepakanka paprasto telefono naršyti internete, tikrinti pašto, orientuotis kelyje, daryti nuotraukas, dalyvauti socialiame gyvenime.

Mano SE telefonu evoliucija

Tai būtų išvis smagus Sony Ericsson kartos pratęsimas. Viskas prasidėjo nuo t28 modelio. Smagus pirmasis telefonas buvo. Prisimenu, kaip tetri žaidimo rekordus vis geresnius pasiekdavau. Dingus pirmajam pasirinkau K500i. Ilgai tarnavo ir išėjo į pensiją su įvairiomis ligomis. Z310i paprastas telefonas, kurį gavau iš tele2 už sutartį. Bet pasitaikius pakankamai gerai galimybei jį pakeičiau į K800i. 3G, moka gerai fotografuoti, pripratau prie tų galimybių ir jau reikia daugiau.

Dar kartą apie Xperia x10 mini

Akivaizdžiai nustebino Xperia x10 mini dydis, kai pamačiau parduotuvėje. Ir pirma mintis buvo kiek patogu naudoti tokį išmanųjį telefoną, naršyti internete, atlikti kitus veiksmus. Žinau, kad SE moka kurti patogų valdymą, prikišti smulkių dalykėlių, kurie pagreitiną įprastus, kasdienius veiksmus. Dar perskaičiau kelias apžvalgas ir tikiu, kad šio telefono dydis yra apgaulingas, o galimybės plačios.

Mažas telefonas, kuris moka daug.  Tad tikrai taip. Noriu šio telefono, kuris praverstų kasdieniniame gyvenime. Ir toliau tęsčiau draugystę su Sony Ericsson.

Šiandien ryte  sugalvojau paieškoti naujos Opera mini versijos savo SE telefonui. Ir radau! Opera mini 5.1 Java telefonams galite persisiųsti iš m.opera.com

Pagrindiniai šios versijos pakeitimai yra programos viduje. Kaip rašoma, buvo optimizuota naršyklės tema, patobulintas puslapių suspaudimas, sklandesnis puslapių slinkimas. Leis vienu metu laikyti daugiau atidarytų puslapių. Kartais dėl atminties trūkumo išvalydavo neaktyvius puslapius.

Šį kartą nebuvo sukurtas dar vienas paleidimo failas, kai persisiunčiau Opera mini 5.1 jar failą. Vietoje to paklausė ar noriu keisti versijas iš 5 į 5.1. Mano nuorodos, išsaugoti slaptažodžiai, istorija persikėlė į naująją versiją. Progresas.

Taip pat persisiunčiau lietuvišką opera mini versiją. Rinkdamas tekstą pastebėjau lietuviškas raides. Smagu. Nebereiks švepluoti. Gal kitose versijose atsiras koks T9 lietuviškas vedimas. Ir apskritai gaila kad mano SE nepalaiko lietuvių T9.

Nesenai grįžau iš filmo „Pradžia“ premjeros. Po filmo jaučiau galvos ir akių skausmą nuo įtampos, lyg būčiau pusdienį atžaidęs gerą (League of Legends) žaidimą.

Trumpai

Stipriai.

Ne taip trumpai

Įspūdingai.

Ir tai sakau ne dėl efektų. Jaučiu gerai atrodytų filmas 3D ekrane. Daug smulkių detalių tinkamų 3D vaizdams.

Filme šauni dominuojanti mintis susijusi su sapnais. Vietomis priverčianti susimąstyti, susukti žiūrovams smegeneles. Vėliau truputi paaiškinama, per daug visko nedetalizuojant. To pakanka panaikinti pirminius klausimus kodėl, dėl ko, kaip tai padaro ir toliau seki veiksmą, tikėdamasis naujų klausimų ir atsakymų.

Filmo pabaigą taip pat užskaitau!

Apskritai filmas gerai įtraukė ir nepaleido iki pat paskutinės akimirkos, kai užtemo ekranas ir pradėjo bėgti baltos raidės. Jei turite galimybę, laisvas dvi su puse valandas būtinai pažiūrėkite šį filmą.

Dabar su mielu noru paskaityčiau kokią knygą apie sapnus. Gal ką rekomenduoti galite?

Daugiau informacijos apie filmą galite rasti:
obuolys.lt
forumcinemas.lt

Beje paskutiniu metu DiCaprio pasikėlė savo klasę, verte, bent jau mano akyse, su tokiais geruliais  filmais kaip šis ir dar  Shutter Island.

Apytiksliai 174600 sekundės. Tiek laiko prabuvau Anykščiuose, antrus metus rengtame festivalyje – Velnio akmuo. Pirmą kartą apsilankiau ir buvo velniškai šaunu!

Pažintis su grupėmis

Važiuodamas į festivalį net nelabai domėjausi kokios grupės atvyks. Ir pirmąjį įspūdį susidariau vietoje, prie scenos. Gyvi pasirodymai, ypač open air, žymiai geriau suskamba, nei išgirdus per kokį youtube kanalą.

Nors dar nepraėjo daug laiko, bet pirmosios dienos grupės susipurtė ir susimaišė su antrosios. Akivaizdžiai atmintyje ilgiau išliks Mayhem, Izegrim, Tankard.

• Mayhem – taip piktai juodai juodai pavarė. Taip riebiai, kad ilgai užstrigs jų muzika ir pasirodymas galvoje. Nors man buvo per daug sunku ir tamsu, visgi įspūdį padarė.
• Izegrim – labiau man buvo Death, nei Trash, bet dėl muzikos stiliau nesiginčijama. Tiesiog lieki nustebęs, kai vokalistė groja su bosinė gitara, turi auksinius plaukus per visą nugarą, o riaumoja kaip ką tik prikeltas velnias. Vien pažiūrėti yra verta. Būčiau pamatęs youtube jų video, nepatikėčiau, kad taip gali moteris riaumoti. Kietai
• Tankard – kai grupė tiek dainų sukūrė apie alų būtina juos pamatyti. Turbūt daugiausiai liaudies sukvietusi grupė. Dainų tekstai pakankamai linksmi, o ir su gitarom gerai virina. Puikiai tiko antros dienos pabaigai.

Taip pat gerai pavarė

• Battalion (trash, šveicarai) – tiesiog gerai pathrasino nuo ryto.
• White Skull (Power/ heavy) – Pirmoji vokalistė moteris ant scenos. To pakanka, kad išsiskirtų ir atsimintum.
• Nightmare (Power / heavy) – vokalistas labai priminė į Dio.

Apskritai antrąją dieną organizmas nelabai norėjo klausytis Death ir Black stiliaus. Man tokios muzikos buvo kiek per daug. Visgi sekmadienį, kai jokia grupė nestovėjo ant scenos, ir pati scena jau buvo beveik išrinkta, kažko trūko. Trūko gitarų, riaumojančių balsų…

Pažintis su festivaliu

Uch superinė vieta festivaliui. Šalia palapinių miestelio teka Šventoji. Taip pat medžiai suteikia pavėsį. Netoli Anykščių miesto centras.

Festivalio atradimas – arbatų palapinė. Kai atsibosdavo alus, įmantraus skonio arbatos bokalas būdavo kaip tik. Didelis pliusas už tai. Taip pat už įvairų maistą festivalio metu.

Nuostabi aplinka, deginanti saulė, pragariškas karštis, virinanti muzika, atsipūtę žmonės ir smagus laikas. Visa tai buvo velnio akmuo. Tikiuosi, jei bus proga ir galimybių, apsilankyti ten dar kartą.