Naktinis dangus

Atsisėdau į supamą krėslą, įlindau į miegmaišį, ir laukiau pusiau debesuotame pusiau žvaigždėtame danguje krintančių asteroidų, kitaip vadinamų krintančių žvaigždžių. Ar buvau sugalvojęs norą? Ne, reikia bandyti spėti sugalvoti kol kris, o ta akimirka tokia trumpa.

Žiūrint į dangaus skliautą apima toks smulkumo jausmas. Tiek žybsinčių, ryškesnių, blankesnių, įvairiaspalvių taškelių danguje. Vienas kitas žybsi ir keliauja tamsiu dangumi – žmogaus technikos laimėjimas – lėktuvai -  keliauja oro maršrutu.

Senai taip stebėjau naktinį dangų. Toks didingas reginys. Tikrai mes nesame vieni…

Dalink
  • Digg
  • del.icio.us
  • Facebook
  • Google Bookmarks
  • LinkedIn
  • Netvibes
  • PDF
  • StumbleUpon
  • Twitter

Panašūs įrašai

  1. Amerikoje žvaigdžių nėra

Žymos: , ,

Šis įrašas paskelbtas 2009-08-19 1:37kategorijoje gyvenu. Galite sekti šio įrašo komentarų RSS 2.0 srautą. Galite parašyti komentarą arba cituoti savo tinklaraštyje.

Komentarų: 0

  • Eugenijus sako:
    2009 Rugpjūčio 19 7:47

    Pamenu kai dar buvau paauglys tai su dviem savo pusbroliais visa nakti taip ziurejom i dangu ir nuejom miegot tik paryciai kai svito. Ziuredami laukem atskrendanciu ateiviu :D Nesulaukem, bet tiek judesio tai seniai nebuvau mates… Juolab rugpjutis buvo – tinkamiausias metas tokiems uzsiemimams.

    Atsakyti

Parašykite komentarą