Ekranas vs Baku
aaach! Ką tik po rungtynių. Gera vėl buvo sėdėt senam geram, dar mokykloje pamėgtame stadione. Ir tas apšvietimas – žavingas dalykas. Tikiuosi tai ne paskutinis kartas šią vasarą šiame stadione.
Tikėjau! Tikėjau! Bet 2-2 namuose.. Galiu išsireikšti tik taip: na vis ne pralaimėjimas. Paskutinis Ekrano įvartis paskutinėmis minutėmis praskaidrino nuotaika, kitaip būtų buvus niūri naktis. Tas įvartis įaudrino sirgalius. Buvo smagu girdėti kaip aidi tribūnos, kaip garsiai skanduojamas Ekrano vardas. Galėtų būt kiek daugiau tokio palaikymo ir būtų fantastiškas atmosfera stadione. Dabar tos fantastikos tik keletą minučių…
O išvykoj, prie 22.000 tūkstantinio stadiono reikia tikėtis kaip nors Ekranas prasisuks su trupučiu sėkmės, juk kamuolys apvalus.
P.s. Grįždamas iš stadiono automobiliu namo, pirmą kartą susidūriau su automobilio statymo problema. Kad nebus vietos prie namo esančioje aikštelėje, žinojau, bet nustebino „iki“ parduotuvės aikštelė. Joje taip bet nebuvo laisvos vietos. Teko sukti ratus ir ieškoti gatvėje tarpelio mašinai. Va taip va – mašinizacija užpuolė…
Panašūs įrašai
