Kaip buvo šaunu ir miela! Didžiąją dalį laiko antrą monitorių naudojau pramogoms: pasileidžiu filmą, žaidžiu ir kartu laisvai galiu susirašinėti, ir panašūs paprasti pasilinksminimai. Kurie atrodo nelabai vertingi.
Tikrąją naudą aptikau, kai teko ruoštis egzaminui. Tada per du monitorius atidarytas tas pats dokumentas tik skirtingos vietos. Ruošiausi operacinių tyrimų (taikomosios matematikos) egzaminui. Viename ekrane formulės ar uždavinys, kitame sprendimo etapai. Nereikia vieno dokumento slankioti aukštyn ar žemyn iki reikiamos vietos, o toliau grįžti prie buvusios. Dirbant su dviem dokumentais nereikia ALT+tab’int. Keblu, kai būna dar papildomų pašalinių langų.
Gaila kad tik tiek mažai laiko teko su tais dviem monitoriais pagyventi. Palankios aplinkybės baigėsi ir grįžo įprasta rutina spoksoti ir talpinti langus į 15.4 colių nešiojamo kompiuterio ekraną. Bet ir to užteko, kad priprasčiau ir pajausčiau jėga. Dabar tiesiog noriu dviejų! Nepaisant to, kad vietos ant kompiuterio stalo buvo eksponentiškai sumažėję. Antrasis monitorius buvo CRT 17 colių…
Teks apsiprasti, arba laukti kol vėl kambariokas išvažiuos namo ir stalas liks pustuštis. Vėl galėsiu užsikelti kito kambarioko nenaudojamą CRT monitorių..
žinai, prie gero greit pripranti:) iš pradžių aš ir taip dirbau su laptopu 12” bei išoriniu monitorium 19”. Dabar sėdžiu su 2×22” ir sunkiai beįsivaizduoju darbą su mažesniais.
Du monitoriai yra gerai, ypač kai taisau kodą, o kitame lange atidaryta aplinka ir/ar rezultatas. Tik labai norėtųsi pasukamų monitorių, kad wordo dokumentas padoriau tilptų.
tie pasukami monitoriai tai išvis aukšta klasė