Bukoptimistas

Apytiksliai 174600 sekundės. Tiek laiko prabuvau Anykščiuose, antrus metus rengtame festivalyje – Velnio akmuo. Pirmą kartą apsilankiau ir buvo velniškai šaunu!

Pažintis su grupėmis

Važiuodamas į festivalį net nelabai domėjausi kokios grupės atvyks. Ir pirmąjį įspūdį susidariau vietoje, prie scenos. Gyvi pasirodymai, ypač open air, žymiai geriau suskamba, nei išgirdus per kokį youtube kanalą.

Nors dar nepraėjo daug laiko, bet pirmosios dienos grupės susipurtė ir susimaišė su antrosios. Akivaizdžiai atmintyje ilgiau išliks Mayhem, Izegrim, Tankard.

• Mayhem – taip piktai juodai juodai pavarė. Taip riebiai, kad ilgai užstrigs jų muzika ir pasirodymas galvoje. Nors man buvo per daug sunku ir tamsu, visgi įspūdį padarė.
• Izegrim – labiau man buvo Death, nei Trash, bet dėl muzikos stiliau nesiginčijama. Tiesiog lieki nustebęs, kai vokalistė groja su bosinė gitara, turi auksinius plaukus per visą nugarą, o riaumoja kaip ką tik prikeltas velnias. Vien pažiūrėti yra verta. Būčiau pamatęs youtube jų video, nepatikėčiau, kad taip gali moteris riaumoti. Kietai
• Tankard – kai grupė tiek dainų sukūrė apie alų būtina juos pamatyti. Turbūt daugiausiai liaudies sukvietusi grupė. Dainų tekstai pakankamai linksmi, o ir su gitarom gerai virina. Puikiai tiko antros dienos pabaigai.

Taip pat gerai pavarė

• Battalion (trash, šveicarai) – tiesiog gerai pathrasino nuo ryto.
• White Skull (Power/ heavy) – Pirmoji vokalistė moteris ant scenos. To pakanka, kad išsiskirtų ir atsimintum.
• Nightmare (Power / heavy) – vokalistas labai priminė į Dio.

Apskritai antrąją dieną organizmas nelabai norėjo klausytis Death ir Black stiliaus. Man tokios muzikos buvo kiek per daug. Visgi sekmadienį, kai jokia grupė nestovėjo ant scenos, ir pati scena jau buvo beveik išrinkta, kažko trūko. Trūko gitarų, riaumojančių balsų…

Pažintis su festivaliu

Uch superinė vieta festivaliui. Šalia palapinių miestelio teka Šventoji. Taip pat medžiai suteikia pavėsį. Netoli Anykščių miesto centras.

Festivalio atradimas – arbatų palapinė. Kai atsibosdavo alus, įmantraus skonio arbatos bokalas būdavo kaip tik. Didelis pliusas už tai. Taip pat už įvairų maistą festivalio metu.

Nuostabi aplinka, deginanti saulė, pragariškas karštis, virinanti muzika, atsipūtę žmonės ir smagus laikas. Visa tai buvo velnio akmuo. Tikiuosi, jei bus proga ir galimybių, apsilankyti ten dar kartą.

Savaitę kepinus saulė, būtent tą vakarą, kai žaidė FK Ekranas pasislėpė už tamsių, vandens prisisotinusių debesų. Ir prieš rungtynes liūtis užtvindė Panevėžio gatves. Stadiono žolė taip pat skendo vandenyje. Darbuotojų bandymai sausinti vėją buvo mažai naudingi. Lijo iki rungtynių 80 minutės.

Žaidėjai labiau maudėsi nei žaidė. O vietomis, kuriose būdavo milžiniškos vandens balos, kamuolys tiesiog sustodavo kaip įkaltas. Ar čia toks oras, ar nesenai praūžęs pasaulio čempionatas, bet vaizdas aikštėje buvo, sakykim, toks švelniai sulėtintas. Reikia įprasti vėl prie nacionalinio lygio.

Ekranas laimėjo minimaliu rezultatu. Smagiai nuteikė tas pirmas įvartis 3-ąją rungtynių minutę. Galvojau bus įvarčių gausa ir lengva pergalė. Visgi suomių klubas nebuvo toks lengvas riešutėlis, o Ekranui pasisekė įmušti. Klaida gynyboje. Pabaigoje, kai lietus nustojo lyti, niūrios mintys piršosi, kad Ekranas su tokiu žaidimu gaus įvartį.

Buvo šaunus vakaras ir pirmą kartą žiūrėjau futbolą stadione lyjant. Ir ši pramoga nedaug kainavo. Tik peršlapusius drabužius, avalynę ir dešimt litų. Futbolą žiūrėti stadione net ir tokiu oru yra žymiai smagiau, nei per televizorių.

Vienas iš smagiausių rungtynių epizodų. Rasta FK Ekranas Facebook fanų puslapio albume

Ir smagus tas facebook’as. Ypatingai dėl savo skverbties į visus gyvenimo etapus. Šį kartą pasisekė laimėti bilietus į Forumcinemas Vingis futbolo pusfinalį Urugvajus prieš Olandiją. Kino salėje rungtynės buvo rodomos specialiu 3D formatu. Taip taip kas negirdėjo, tai šio čempionato 25 varžybos buvo filmuojamos su 3D kameromis. Ši technologija po truputi ateina į mūsų pasaulį.

Prieš rungtynes buvo parodytas Sony reklaminis klipukas apie futbolo pasaulio taurės čempionato transliavimo technologijas. Gaila, kad nepavyko sugooglinti daugiau informacijos apie transliavimo technologijas  ir sąrašą pateikiu tiek kiek pamenu:

• naujienos buvo siunčiamos telegrafu,
• pirmojo radijo transliacija,
• pirmasis vaizdo transliavimas,
• spalvoto vaizdo transliavimas,
• aukštos raiškos transliavimas,
• dabar vaizdo 3D technologija.

Jau teko matyti 3D filmą kino salėje. Ir didelio įspūdžio nepadarė. Smulkūs grafikos elementai ir lekentys daiktai į ekraną tikrai atrodė efektingai, o dauguma kitų scenų tiesiog buvo įprastos.

Na ir kiek ta 3D technologija paveikė bendrą įdomių futbolo varžybų emocijų užtaisą ir kokį įspūdį padarė?

Yea žymiai geriau nei žiūrėti kokį 3D filmą. Sirgaliai tiesiog maišosi tarpusavyje ir banguoja, žaidėjei persidengia. Kartais net per daug būdavo to 3D efekto, ir arti esantis žaidėjas labai išsiskirdavo. Nebekalbu apie visas iššokančias informacinės lenteles. Jos tikrai iššokdavo!

Kai vyko pats žaidimas per daug šio efekto nesimatydavo. Turbūt technologija nėra tiek gerai atidirbta, nes vaizdas dažnai būdavo ne toks aštrus, skaidrus, ryškus. Dažniausiai kai būdavo greitas žaidimas, kai tektdavo kamerai jūdėti ir sekti žaidėją, vaizdas susiliedavo. Kitą vertus stabilios situacijos, kai rikiuodavo žaidėjų sienelę prieš baudos smūgį atrodydavo naujai.

Visgi viskas yra žaidime. Ar tu žiūrėtum per TV, ar stadione ar kur kitur rezultatas ir emocijos daugmaž bus vienodos, jei tavo mėgiama komanda laimi ar pralaimi. Esmė aiškštelėje ir tai ką tie 22 sportininkai atlieka.

Mano nuomone geriausia būti žiūrėti stadione, bet jis ne guminis ir tik maža dalis žmonių gali ir telpa jame. Video transliacija gera alternatyva. Bet jei norisi kažko daugiau, smagu pamatyti futbolą 3D ekrane. Aukštesnis technologijos lygis. Akivaizdu, jog šiai technologijai dar yra kur tobulėti. Užtenka palyginti pirmąją pasaulio čempionato spalvotą transliaciją ir šiuo metu aukštos raiškos. Koks progresas! Tad dabar 3D vaizdas žengia pirmus žingsnius.

Ir Metallica po trijų dienų viešnagės Vilniuje iškeliavo svetur. Per du koncertus surinko 11 ir 8.5 tūkstančių žmonių atitinkamai. Neskaitant pačio fakto, kad Metallica grojo Vilniuje. Buvo ranka pasiekiami dėl įrengtos viduryje scenos. Įspūdingai atrodė virš scenos pakabinti karstai, kurie koncerto metu visaip keitė poziciją.

Kitą dieną po koncerto, net video reportažai nebuvo pakankamai įdomūs, kaip visuomet būna po koncertų. Pirmą kartą didesniame koncerte stovėjau taip arti scenos, ir iš arti stebėjau atlikėjus. Žinoma, gal pati scena galėjo būti kokiu pusmetriu aukščiau.   Visgi scena viduryje yra fantastiškas dalykas!

Pirmos dienos Metallica playlist Vilniuje

That Was Just Your Life
The End Of The Line
For Whom The Bell Tolls
Fuel
Fade To Black
Broken, Beat And Scarred
Sad But True
Wherever I May Roam
Welcome Home (Sanitarium)
All Nightmare Long
One
Master Of Puppets
Fight Fire With Fire
Nothing Else Matters
Enter Sandman
- – – – – – – -
Am I Evil?
Battery
Seek and Destroy

Tikėjausi kad sugros daugiau naujo albumo kūrinių. Bet senieji lygiai taip pat gerai taško.  Vienu metu norėjau kad arti manęs būtų koks mosh pit’as, kai grojo greitos dainos. Koncerto pabaigoje jau buvau gerai pavaręs  ir be mosh pit’o. Po žiemos, tokie koncertai vargina. Reikia atlikti gerą apšilimą ir išankstinę treniruotę.

Antros dienos Metallica playlist Vilniuje

1. That Was Just Your Life

2. Cyanide

3. Harvester Of Sorrow

4. The Four Horsemen

5. The Day That Never Comes

6. Sad But True

7. My Apocalypse

8. Creeping Death

9. The Unforgiven III

10. …And Justice for All

11. One

12. Master Of Puppets

13. Blackened

14. Nothing Else Matters

15. Enter Sandman

- – - – - – - -

16. Breadfan

17. Motorbreath

18. Seek and Destroy

Šį kartą visos Lietuvos krepšinio žvaigždės ir ne tik vyko į Panevėžį, į Cido areną. Nepraleidau progos pamatyti šį renginį gyvai. Išvis senai žiūrėjau LKL žvaigždžių dienos varžybas. Per daug nedomino. Juk tikrasis krepšinio šou būna tada, kai kovojama už kiekvieną tašką, už kiekvieną aikštės centimetrą. Visgi vieną kartą tokiame renginyje verta apsilankyti. Labai paprastas, smagus laiko praleidimo būdas. Buvo net kilęs palyginimas, jog panašiai turėtų jaustis ir NBA žiūrovas nuėjęs pažiūrėti krepšinio varžybų. Rezultatas per daug nedomina, pavalgai, atsigeri, vienam kitam gražesniam momentui paploji, pabendrauji ir taip praleidi laiką.
Žinoma, kaina galėtų būti mažesnė. Žmonių nebuvo pilna salė, teoriškai galėjai įsigyti pigiausius bilietus ir pereiti į kitas arčiau aikštės vietas.

Be įprastų tritaškio, dėjimo konkursų ir varžybų įdėmiai stebėjau naująjį įgūdžių konkursą. Galėjo kaip nors paleisti iškart du sportininkus varžytis vienas su kitu. Ar padaryti atkrentamąjį raundą. Greitai šis konkursas baigėsi. Tikiuosi kitais metais jį taip pat padarys ir dar patobulins.

Daugmaž visi atėję turėjo pamatyti ką nors įdomaus. Ar tai Low tritaškių salvės, ar dėjimai per konkursą ir rungtynių metų, ar žaidėjų vikrumas įgūdžių varžybose, ar  olialia pu*yčių konkurencija su LKL žvaigždėmis, ar tiesiog pirmą kartą apsilankyti Cido arenoje, kurioje yra dviračių trekas. Galėjo ir per šias varžybas per kokią pertraukėlę išleisti dviratininkus į treką. Taip pat dėkui Dj Mamania už tinkamą muziką!