Baigėsi penktasis semestras KTU informatikos kurse, kuriame studijavau:
- anglų kalbą informatikoje;
- kompiuterių architektūrą;
- programų inžineriją;
- lygiagretųjį programavimą;
- automatų ir kalbų teorija;
- operacijų tyrimą.
Kompiuterių architektūra. Šį modulį sunku vienareikšmiškai aprašyti, nes dėstė du dėstytojai. Kaip rašo oficialiai pirmoji dalis apibendrintai vadinosi procesų organizaciją, antroji – atminčių hierarchiją. Po pirmojo kolio, iš pirmos dalies itin krito šio dalyko mokymosi motyvacija ir į kitos dalies teorines paskaitas beveik neužsukdavau. Ruošiantis egzaminui supratau, kad antroji dalis buvo žymiai įdomesnė. Nors nežinia kaip ten būtų pats dėstytojas ją pateikęs. Kuo toliau tuo labiau suprantu, kad jei dėstytojas kalba nuobodžiai, tai užmigimo faktorius sparčiai didėja. Ką gavau iš šio modulio? Dabar kaip peržvelgiu savo atmintį, manau mažai įsisavinau, medžiagos. Pačios temos buvo pakankamai bendrinės mūsų kursui, lyg ir girdėti dalykai tik giliau ir plačiau O šis dalykas man neužsifiksavo. Dabar kaip pagalvoju, kažkaip nevykusiai išėjo su šiuo moduliu.
Programų inžinerija. arba kitaip sakant “Ką reiktų veikti gavus projekto užsakymą.” Buvo aptariami klausimai ir problemos kuriant programinę įrangą: projektavimo etapai, komandinis darbas, vadovo pareigos, socialiniai aspektai, projekto vėlavimas ir kaštai, projektų išlaikymas. Man viskas daugmaž buvo nauja ir labai smagu klausytis. Bet dvelkė šabloniškumu, sausa teorija. Kažkaip norėjosi išgirsti paprastą žmogų, susidūrusį su tomis problemomis. Papasakotų savo patirtį paprasta gyvenimiška kalba. Trūko patirties prieskonio.(?) Nors patys turėjom daryti grupinį projektą. Kažkaip neatspindėjo to praktikos jausmo. Gal dėl to kad atsainiai žiūrėjom į šį darbą ir labai vėlavom su atsiskaitymais.
Lygiagretus programavimas. Paprastai ir aiškiai. Sužinojau principus, priemones, iškylančias problemas ir naudą naudojant lygiagretųjį kodą. Naudinga….
Automatų ir kalbų teorija. Dar vienas modulis iš tokios “geležinės” informatikos pusės. Plačiau sužinojau apie praeitame semestre paminėtus automatus. Turbūt universitetiniam išsilavinimui reikia, kad kažką žinočiau šia tema. Tebūnie. Nebuvo itin sunku. Pagrinde reikėjo praktinių įgūdžių spręsti uždavinius ir problemas, nei kalti teoriją. Toks mokymosi būdas man žymiai priimtinesnis, nei paprasta nuoga teorija ir jos perpasakojimas per kolį.
Operacijų tyrimas. Dar viena matematikos rūšis, kur nagrinėjom įvairius tiesinio programavimo, transportavimo, darbo, naudingo pasirinkimo, uždavinius. Buvo susieta su grafų teorija ir tikimybėmis. Šaunu kad vėl viskas buvo paremta praktiniais įgūdžiais. Išsiaiškinus uždavinį, teorija suprantamesnė tapdavo. Taip pat antros dalies teorinė medžiaga buvo labai šauniai pateikta pateikčių forma su visomis animacijomis ir nurodymais kaip spręsti. Vienos iš geriausių matytų skaidruolių.
panašios temos:
ką naujo išmokau ketvirtame semestre
Sveikinimai ir sėkmės penktame ;P jau nebe daug liko?
dėkui! tik viena pataisa – aš jau šeštame semestre. Bandysiu ir šį barjerą įveikti kiek galima sėkmingiau ]:)
nebloga apzvalga
kokiu dalyku turesi si semestra?
šį semestrą turėsiu: Skaitmeninis vaizdo ir garso apdorojimas, Kompiuterių tinklai, Informatika socialiniame kontekste, Programų sistemų analizės ir projektavimo įrankiai, Teisės pagrindai, Algoritmų sudarymas ir analizėką darysiu per juos aprašysiu vėl pabaigoje