Taip jų labai mažai. Tiesiog taip minimaliai, kad vos matosi. O kartais taip norėtųsi atsipusti ir pažvelgti į jas. Tokias aukštas, ryškias ir nieko nedarančias, tiesiog spindinčias.. Tiesiog norėtųsi iš tų mažų taškėlių, šviečiančių taip ryškiai sudėti kokia figurą, kurį tau kažka reikštų.
Bet čia jos tiesiog juda. Juda greitai. Kol galiausiai supranti kad tai ne žvaigždės danguje, o tiesiog lektuvas skrendantis kažkur, kylantis ar besileidžiantis… O žvaigždės taip sunkiai matosi per tuos lektuvus, kurie juda ir sudarko Tavo deliojamą vaizdinį tamsiame danguje.
Kažkoks sentimentalus šiandien esu.
Rašau net su lietuviškomis raidėmis… Gal dėl to kad atėjo ruduo.. Gal dėl to kad prasidėjo mokslo metai. Mokslo metai su šviesia galvą ir blaiviu rytojumi. Keista ir gaila kad dviejų vietų vienu metu negalima apšik*i ir praleidžių kažkuriuos įvykius, gimtadienius, šventes, bet tuo pačiu gaunu kažką.. kažką, kurį negali apibūdinti. Galiausiai tikiuosi, kad viskas bus tik į naudą ir mano pasisekimą.
Gal reikškia, kad jau pasiilgau gimtosios žemes ir draugų, artimųjų ir įprasto gyvenimo rimto Lietuvoje?
Panašūs įrašai:
Beto neuzmirsk sendien lietuva-turkija !